Svečių kambario transformacija kotedže
Martinai be galo svarbi šeima, tad vos tik įsigijo kotedžą, iš karto pradėjo kurti jaukią ir patogią aplinką, kurioje su šeima galėtų atsipalaiduoti ir džiaugtis vieni kitais.
Įkvėpimo semkitės iš svečių kambario transformacijos, prie kurios prisidėjo Bonami dizaineriai.
Prieš susitikimą su profesionalais, Martina, Alisa ir Marta nusprendė pasisemti įkvėpimo.
Jos susikūrė Pinterest paskyrą, sekė Instagram nuomonės formuotojus ir lankėsi antikvariatuose. Tada, jau turėdamos aiškią viziją, kreipėsi į dizainerę Klarą.
Jos norėjo pagyvinti kambarį ir priderinti jį prie Provanso įkvėpto stiliaus – taigi, medis, patina ir Martinos mėgstama turkio spalva buvo būtini.
Svečių kambarys prieš transformaciją
Šį atspalvį Bonami dizainerė panaudojo keliems elementams. Be sofos, kurios pageidavo Martina, turkio spalva atsirado ant dekoracijų, tekstilės ir baldų.
Perdažyti antikvarinę spintą ir langą su apvadais mėlyna spalva galiausiai ėmėsi pačios moterys.
Dėl derinio su šviesiomis spalvomis ir natūraliais aksesuarais svečių kambarys atrodo gaivus ir erdvus.
Svečių kambarys po transformacijos
100 % pasikliovėme Bonami dizainere Klara, su kuria buvo malonu dirbti. Visi Bonami komandos nariai buvo nuostabūs ir įkvėpė mus savo įžvalgomis – pavyzdžiui, trijų daiktų taisyklė, aksesuarų stilistika, pagalvėlių, užvalkalų sudėjimas ar daugybė kitų smulkmenų, apie kurias paprastai nepagalvojame, bet kurios turi didelę reikšmę galutiniam rezultatui.
Martina, kotedžo savininkė
Klara apie permainas: kaimiškas stilius vilioja į interjerą įtraukti senus baldus
Kotedžo savininkė pageidavo, kad dizainerė suprojektuotų svečių kambarį taip, kad jame ne tik būtų galima patogiai apgyvendinti iki keturių žmonių, bet ir lengva išlaikyti tvarką.
Kaip dizainerė susidorojo su šiais reikalavimais ir kas buvo svarbiausia kuriant tokią erdvę? Apie tai šiame interviu ir pasakoja interjero autorė Klara.
Kokį stilių jūs ir Martina pasirinkote erdvei ir kodėl?
Atsižvelgdami į vietą ir būsto tipą, laikėmės kaimiško stiliaus. Išsaugojome kai kuriuos senesnius baldus. Merginos taip pat parodė man sofą, kurią įsimylėjo dar prieš mūsų susitikimą. Tai buvo tarsi laiptelis, nuo kurio prasidėjo visas interjero dizainas.
Kadangi mūsų idėjos beveik visur sutapo, buvo lengva išpildyti jų užduotį. Trumpai tariant, džiaugiuosi, kai su klientu mąstome taip pat.
Ar kambario išplanavimas jus kaip nors ribojo?
Patalpa gana erdvi, todėl joje tilpo viskas, ko mums reikėjo, – įskaitant sandėliavimo patalpas ir sofą-lovą. Net ir ištraukus lovą, kambarys yra pakankamai erdvus.
Kiek laiko truko kelionė nuo pirmojo projektavimo susitikimo iki galutinio įgyvendinimo?
Gegužės mėnesį surengėme pirmąjį susitikimą internetu, per kurį dalijomės idėjomis. Merginos pasidalijo su manimi grindų planu ir erdvės nuotraukomis. Per kitas dvi savaites jau aptarėme galutinį dizainą, įskaitant visų gaminių sąrašą ir patarimus, kaip jį užbaigti. Taigi, maždaug per du mėnesius svečių kambarys buvo paruoštas pirmiesiems svečiams.
Pagal ką rinkotės spalvų paletę ir medžiagas?
Vienintelis reikalavimas, kurio primygtinai reikalavo klientai, buvo turkio spalva. Ji buvo privaloma. Aš tik bandžiau ją šiek tiek sutramdyti sodresniais tonais ir kreminiais atspalviais.
Tuo pat metu stengiausi naudoti daugiausia natūralias medžiagas, ypač liną ir medvilnę. Kotedžo ir panašaus stiliaus interjerui idealiai tiks šiek tiek raukšlėtos, plazdančios lininės užuolaidos.
Kaip sprendėte apšvietimo ir aksesuarų klausimus?
Pakeitėme tik šviestuvą. Pasirinkau tokį, kuris neatkreiptų į save dėmesio. Tačiau panaudojau ryškesnius stalinius šviestuvus, kurie yra labiau naudojami.
Toliau interjerą papildžiau funkcionaliomis dekoracijomis, kurias derinau su palėpėje rastais lobiais.
Kuri kambario dalis buvo svarbiausia ir jai reikėjo daugiausia dėmesio?
Funkciniu požiūriu, tai – neabejotinai buvo lova. Dariau prielaidą, kad prie sofos-lovos esantis staliukas bus dažnai naudojamas. Asmeniškai dar svarsčiau apie pagal užsakymą pagamintą palangę. Įsivaizduoju, kad ant jos būtų galima sėdėti su kavos puodeliu rankoje.
Iš pradžių planavome ant sienos už galvūgalio pritvirtinti dekoraciją, bet galiausiai to nepadarėme.
Ar erdvėje buvo elementas, kuriuo rėmėtės formuodami visą erdvę?
Džiaugiuosi, kad išsaugojome originalią spintą. Merginos ją nudažė ir ji puikiai atrodo. Originalus langas taip pat gavo naują dažų sluoksnį. Tai kaip tik tai, ko norisi kotedže.
Ar šeimininkai nustatė kokias nors ribas, kurių turėjote laikytis, ar turėjote laisvę?
Turkio spalvos sofa. Štai ir viskas. (juokiasi) Kartais Martina atsiųsdavo man daiktų, kurie jai patiko ar sudomino nuotraukas.